Žmonių ilgaamžiškumo ekonominis poveikis

Renginį veda
Larisa Melnikova

Gaukite didmenines kainas
Daugiau nei 20 % nuolaidos jums!
Nemokamas siuntimas su užsakymais nuo 125 EUR. Žiūrėkite siuntimo sąlygas.

Autorius: mokslo direktorius Dr. David Vollmer Leidinio data: 2024 m. lapkritis

Ilgaamžiškumo mokslinių tyrimų sritis, kurioje persipina medicinos, mitybos ir gyvenimo pasirinkimų temos, suteikia reikšmingų įžvalgų ne tik apie tai, kaip galime pailginti gyvenimą, bet ir kaip padidinti sveikatos trukmę – gyvenimo trukmę, kai sveikata yra gera. Ilgaamžiškumo moksliniai tyrimai žengia pirmyn, o su jais atsiranda ir reikšmingi asmeninės gerovės ir platesnių ekonominių sistemų pokyčiai.

Skirtumas tarp gyvenimo trukmės ir sveikatos trukmės

Gyvenimo trukmė – tai žmogaus išgyventų metų skaičius, o sveikatos trukmė reiškia laikotarpį, kurį asmuo išlieka geros sveikatos, be lėtinių ligų ar negalios. Per du pastaruosius dešimtmečius vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje išaugo nepaprastai daug — nuo mažiau nei 40 metų devynioliktajame amžiuje iki per 70 metų 2021-aisiais.¹ Šį pokytį labiausiai nulėmė sveikatos apsaugos, sanitarijos ir mitybos pažanga.

Vis dėlto šis gyvenimo trukmės pailgėjimas nebuvo lydimas tokio paties sveikatos trukmės pailgėjimo. Daugelyje regionų žmonės gyvena ilgiau, tačiau daugiau metų yra prastos sveikatos, o tai nulemia didesnes sveikatos priežiūros išlaidas, tačiau be atitinkamo gyvenimo kokybės pagerėjimo.²

Ilgaamžiškumo mokslinių tyrimų ekonominis potencialas

Nepaisant šių iššūkių horizonte matomas optimizmas! Ilgaamžiškumo mokslinių tyrimų atradimai rodo, kad galime pakeisti šias sveikatos priežiūros išlaidų tendencijas, jei pastangas nukreipsime į kertines senėjimo priežastis, o ne tiesiog gydysime sveikatos problemas vėliau. Šis požiūrio pokytis – nuo reaktyvaus į proaktyvų – galėtų ne tik pagerinti sveikatos priežiūros rezultatus, bet ir sukurti reikšmingą ekonominę naudą.

Viename tyrime buvo nagrinėjami įvairūs gyvenimo trukmės ir sveikatos trukmės pagerinimo scenarijai, tam taikant statistinio gyvenimo vertės (angl. „Value of Statistical Life“ VSL) modelį.³ Pagal šį modelį ilgesnio gyvenimo ir geresnės sveikatos pagerėjimas įvertinamas pinigais. Tyrime buvo pristatyti trys hipotetiniai scenarijai:

Struldbrugų scenarijus: (iš Džonatano Svifto Guliverio kelionių): pagal šį scenarijų gyvenimo trukmė ilgėja be sveikatos trukmės pailgėjimo, todėl gyvenama ilgai, tačiau būnant prastos sveikatos. Šio scenarijaus ekonominė analizė neparodė reikšmingos finansinės naudos, nes sveikatos priežiūros išlaidos ir negalios našta atsiveria ilgesnio gyvenimo privalumus.
Doriano Grėjaus scenarijus: (iš Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portreto“): šiuo atveju sveikatos trukmė pagerėja, tačiau gyvenimo trukmė išlieka ta pati. Šis scenarijus suteikia šiek tiek ekonominės naudos, nes žmonės ilgiau išlieka sveiki ir dėl to sumažėja sveikatos priežiūros išlaidos bei padidėja produktyvumas.
Piterio Peno scenarijus (iš Dž. M. Berio Piterio Peno): šiame idealiame scenarijuje pailgėja ir gyvenimo, ir sveikatos trukmė, o tai nulemia reikšmingą ekonominę naudą. Šiuo tyrimu apskaičiuota, kad vieneriais metais ilgesnis gyvenimas galėtų būti vertas 241,3 mlrd. eurų, o dešimčia metų ilgesnė gyvenimo trukmė galėtų nulemti įspūdingus 8,27 trln. eurų ekonominės vertės.³

Kelias priekyje: sveikatos ir ekonominės transformacijos sprendimai

Ilgaamžiškumo moksliniai tyrimai rodo didžiulį ekonominį potencialą, o ypač įdomu yra tai, kad daugelis mūsų siūlomų intervencijų yra lengvai pasiekiamos ranka! Kai kurios geriausios permainos, kurias galime padaryti, yra susijusios su gyvensena, tokios kaip mityba arba streso valdymas. Be to, galime nusitaikyti į konkrečius ląstelių mechanizmus, susijusius su senėjimu.

Be to, nemažai mokslinių tyrimų dabar nagrinėja ryšį tarp senėjimo ir imuniteto. Publikacijos, tokios kaip „Immunity and Aging“ (nuoroda toliau pateikta prie šaltinių) pabrėžia itin svarbų imuninės sistemos vaidmenį senėjimo procesui ir šios sistemos potencialą ilgaamžiškumo intervencijoms.⁴ Šiai mokslinių tyrimų sričiai įgaunant pagreitį kompanijos, kurių specializacija yra imuninės sistemos sveikata, yra puikiai pasirengusios prisidėti ir naudoti ilgaamžiškumo mokslinių tyrimų pasiekimus.*

Išvada

Ilgaamžiškumo moksliniai tyrimai gali netrukus sukelti revoliuciją ir sveikatos, ir ekonomikos srityse. Jei dėmesį nuo ligų gydymo perkeltume į proaktyvų senėjimo kontroliavimą, galėtume ne tik pailginti gyvenimą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę per tuos papildomus metus. Ekonominis šių pasiekimų poveikis galėtų būti didžiulis ir suteikti reikšmingos naudos ne tik atskiriems žmonėms, bet ir bendruomenėms. Šią sparčiai besiplečiančią sritį toliau nagrinėjame ir į ją investuojame, todėl ateitis žada ilgesnį, sveikesnį ir turtingesnį gyvenimą mums visiems.

Šaltiniai:

1. „Twice as long – life expectancy around the world“ (dvigubai ilgiau – gyvenimo trukmė pasaulyje)
2. „Why is life expectancy in the US lower than in other rich countries?“ (kodėl gyvenimo trukmė JAV yra prastesnė, nei kitose turtingose valstybėse)
3. „The economic value of targeting aging“ (į senėjimą nukreiptų pastangų ekonominė vertė)
4. „Immunity & Ageing“ (imunitetas ir senėjimas)

*Šie produktai nėra skirti jokioms ligoms diagnozuoti, gydyti ar nuo jų apsaugoti.