Ar meditacija naudinga jūsų imuninei sistemai?

Autorė: Em Capito, LCSW, MBA, E-RYT – Sveikatos mokslų patarėjų taryba

Publikavimo data: 2024 m. liepa

---

Sąmoningumas – tai senovės budistų praktika, kuri gali būti naudinga siekiant emocinės ir fizinės gerovės, įskaitant jūsų imunitetą ir ilgaamžiškumą.

Kas yra sąmoninga meditacija?

Jon Kabat-Zinn, vienas iš meditacijos mokytojų, siekiančių sąmoningumo praktiką atnešti į Vakarų pasaulio kultūrą, sąmoningumą apibūdina kaip „dėmesio atkreipimą tam tikru konkrečiu būdu: tikslingai, esamu momentu ir be vertinimo“. ¹

Praktikuoti sąmoningumą galima įvairiuose kontekstuose, pavyzdžiui, mėgaujantis maistu, vaikščiojant gamtoje arba medituojant.

Meditacija – tai koncentruota sąmoningumo dozė. Tam, kad žmogus galėtų medituoti, jis atranda ramybę, paprastai sėdėdamas, ir stebi savo protą. Kaip jau minėjome pirmiau, tiesiog atkreipiate dėmesį į tai, kas iškyla, be jokio vertinimo.

Kai ši praktika įtraukiama į kasdienę rutiną, meditacija tampa sąmoningumo kasdieniame gyvenime ugdymo procesu, tam pasitelkiant tikslingą ir išlaikomą praktikavimą. Moksliniai nuosekliai atliekamos meditacijos tyrimai yra nustatę koreliacijas su įvairių tipų nauda sveikatai, tokia kaip sumažėjęs juntamas stresas, pagerėjęs miegas, padidėjęs susitelkimas ir geresnė nuotaika.²

Sąmoningumo meditacija ir imunitetas

Sąmoningumo praktika suteikia įvairios pažintinės naudos, tačiau mokslininkai taip pat domisi tuo, ar meditacinės intervencijos gali paveikti svarbius biologinius žymeklius, tokius kaip imuninės sistemos ląstelių skaičius ir antikūnų atsakas. Tyrimai rodo, kad sąmoningumo ugdymas medituojant gali sustiprinti imuninę sistemą ir suteikti geresnę apsaugą nuo infekcijų.³

Klinikinis tyrimas, paskelbtas žurnale „Psychosomatic Medicine“, parodė kad net trumpa aštuonių savaičių trukmės sąmoningos meditacijos programa sukėlė teigiamas permainas smegenų ir imuninės sistemos funkcijoms, palyginus su kontroline grupe. ³

Atlikę sisteminę 20 atsitiktinių ir kontroliuojamų tyrimų peržiūrą mokslininkai aptiko potencialų teigiamą sąmoningos meditacijos poveikį tam tikriems uždegimo, ląstelių medijuojamo imuniteto ir biologinio senėjimo žymekliams.⁴

Nors tam, kad atitinkami biologiniai procesai būtų patikslinti, reikalingi tolimesni tyrimai, šios išvados leidžia teigti, kad sąmoninga meditacija gali padėti reguliuoti nervų sistemą, taip sumažindama streso hormonų disbalansus, siejamus su uždegimu, ir pagerinti imuninės sistemos veikimo sąlygas.

Kaip praktikuoti sąmoningą meditacija

Moksliniai tyrimai teikia vis daugiau įžvalgų apie galimą meditavimo praktikos naudingą poveikį jūsų sveikatai ir gerai savijautai, o išbandyti šią praktiką galite patys.

1. Atsisėskite.

Susiraskite patogią vietą sėdėti, kurioje nebūtumėte tiesiogiai trikdomi.

2. Užsimerkite arba atpalaiduokite žvilgsnį.

Vaizdinis stimuliavimas gali jūsų protą blaškyti, todėl daugelis žmonių medituoja užmerktomis akimis. Tačiau, jei tik jums tai labiau priimtina, galite likti ir atsimerkę, tačiau žvilgsnį atpalaiduokite jį nukreipdami į tam tikrą tašką, pavyzdžiui, vaizdą lauke arba žvakės liepsną.

3. Sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą.

Kai visų pirma susitelkiate įkvėpavimą, galite seansą susieti su jusliniais potyriais, kurie pasiekiami visada. Be to, kai susitelkiate į šį potyrį, jūsų kvėpavimas natūraliai sulėtėja ir pagilėja, o tai gali padėti atpalaiduoti ir protą, ir kūną.

Pastebėkite pojūtį, kurį suteikia įkvėpimas ir iškvėpimas, per nuo penkių iki dešimties įkvėpimų.

4. Stebėkite savo protą nieko nevertindami.

Meditacijos tikslas yra nustoti galvoti. Kad ir kiek laiko truktų jūsų praktika, minčių vis tiek bus. Tikslas šiuo atveju yra mintis stebėti ir mokytis savistabos.

Galbūt per šią praktiką verta įsivaizduoti, kad esate smalsūs mokslininkai, ir tai padės atsiriboti nuo bet kokio jums kylančių minčių vertinimo. Padėti išlikti stebėtojo vaidmenyje galima ir protą įsivaizduojant tarsi dangų, o mintis – tarsi juo slenkančius debesis.

Kai mintį pastebite, paleiskite ją ir sugrąžinkite dėmesį atgal prie jūsų kito įkvėpimo bei iškvėpimo. Po kiekvienos minties ir toliau grįžkite prie savo kvėpavimo ir tai darykite tol, kol pasieksite užsibrėžtą meditacijos trukmę.

Išvada

Meditacijos praktika yra ir paprasta, ir sudėtinga tuo pačiu metu. Ramus sėdėjimas ir tiesiog minčių stebėjimas kartais gali pažadinti nekantrumą, ypač tada, kai nesate įpratę daryti pauzes. Jei praktikuojama nuosekliai, meditacija gali tapti puikiu atokvėpiu ir galimybe puoselėti įžvalgas.

Teigiamo meditacijos poveikio sveikatai moksliniai tyrimai yra daug žadantys, tačiau daug sparčiau pastebimas proto ir kūno treniravimo privalumas yra geresnis buvimas dabartyje, kuris reiškia didesnį kasdienio gyvenimo akimirkų branginimą, ir gal vien tai yra pakankamai svarbi priežastis įtraukti tai į savo kasdienybę.

Ar žinojote, kokiomis nuostabiomis savybėmis pasižymi pagrindiniai „Renuvo“ ingredientai?

• Rapontikų šaknų ekstraktas pagerina organizmo prisitaikymą prie ekstremalių ir stresinių situacijų.
• Citrinvyčių vaisių ekstraktas gali pagerinti asmens gebėjimus prisitaikyti prie streso.
• Migdomųjų vitanijų šaknų ekstraktas prisideda prie emocinės pusiausvyros ir geros savijautos apskritai palaikymo.
• Dažinių ciberžolių šaknų ekstraktas prisideda prie įprastinio nervų sistemos funkcionavimo.

Papildykite savo meditaciją kitais „4Life“ rekomenduojamais produktais:

Šaltiniai: (anglų k.)

1. Kabat-Zinn, J. (1994). Wherever You Go, There You Are. Hyperion.
2. The Effects of Mindfulness Meditation: A Meta-Analysis Mindfulness
3. Alterations in Brain and Immune Function Produced by Mindfulness Meditation
4. Mindfulness meditation and the immune system: a systematic review of randomized controlled trials

---

Susiję straipsniai –

---